Nušalimas yra audinių apmirimas ir reaktyvinis uždegimas, kylantis dėl kraujotakos sutrikimo veikiant žemai temperatūrai. Dažniausiai nušąla blogai apsaugotos nuo šalčio kūno vietos – rankų ir kojų pirštai, nosis, ausys ir skruostai. Nušalti galima net ir esant nelabai žemai temperatūrai, jeigu didelis oro drėgnumas ir vėjas. Greičiau nušąla ankštos avalynės spaudžiamos kojos, taip pat rankose ką nors ilgai laikant, dėl ko sutrinka kraujotaka. Drėgni drabužiai labai greitai atšaldo kūną.

Kada didesnė rizika nušalti?

Nušąlama greičiau, jei yra bendras organizmo nusilpimas, nukraujavus, badaujant, pervargus, taip pat dėl alkoholio vartojimo. Daug didesnė rizika nušalti yra vaikams ir pagyvenusiems žmonėms, asmenims, kurie serga kraujagyslių ligomis ir cukriniu diabetu. Be to, greičiau nušąlama pakartotinai. Nušalus gali atsirasti žaizdų, į organizmą gali patekti infekcija. Dėl nušalimo žmogus gali likti neįgalus.

Nušalimo požymiai:

• Šąlant kraujagyslės išsiplečia, vėliau jos siaurėja, todėl blogėja audinių mityba ir matomi pabalusios odos plotai.
• Galima jausti skausmą, sustingimą.
• Vėliau skausmas išnyksta, jutimai apmiršta.
• Išoriškai šiame etape nustatyti nušalimo neįmanoma, galima tik daryti prielaidą, kad kuo žemesnė buvo temperatūra ir ilgesnis poveikis, tuo blogiau.
• Specifiniai simptomai, leidžiantys nustatyti nušalimo laipsnį, paprastai aiškiai pasireiškia tik po paros.

Labai svarbus teisingas nušalusių audinių atšildymas, nes kraujagyslėms plečiantis staiga, pažeidžiami audiniai!

Atsižvelgiant į pažeidimo gilumą, skiriami keturi nušalimo laipsniai:

• I laipsnio – nušalusi vieta pabalusi. Sušilus išblyškusi oda tampa melsvai raudona, skausminga ir pabrinkusi. Skausmas praeina per keletą dienų, bet nušalusi vieta dar ilgai lieka jautri žemai temperatūrai.
• II laipsnio – nušalusios vietos oda melsvai raudonos spalvos. Atšildžius atsiranda pūslelės, pripildytos drumsto skysčio. Skauda. Sugyja per 2–3 savaites.
• III laipsnio – nušalusi vieta pabalusi, pamėlusi, „marmurinė“, oda nepaslanki, visas odos sluoksnis apmiręs. Ant melsvai raudonos, pabrinkusios odos atsiranda apmirusių audinių, pūslių, pripildytų tamsaus skysčio. Žaizdotas paviršius sugyja per 1–2 mėn., lieka randų.
• IV laipsniui būdingas minkštųjų audinių ir kaulo pažeidimas su išsivysčiusia gangrena (nušalusios kūno dalys, apmirę audiniai). Gydoma chirurgiškai pašalinant apmirusius audinius, o esant plačiam pažeidimui taikoma amputacija.

Pirmoji pagalba nušalus:

• Nukentėjusįjį reikia įvesti į šiltą patalpą, nuvilkti drėgnus drabužius, aprengti sausai ir šiltai. Jei asmuo sąmoningas, duoti gerti šiltų skysčių. Nesąmoningam ligoniui patartina uždėti šildomuosius kompresus, šiltai užkloti ir vežti į artimiausią gydymo įstaigą.
• Nušalusią vietą reikia uždengti steriliu tvarsčiu, sutvarstyti ir suvynioti į minkštą storą audinį, pvz., megztinį, antklodę (jis neturi būti šiltas). Skubiai vykti ar vežti nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.
• Negalima nušalusios vietos šildyti staiga, šildyti karštame vandenyje ar prie karštų radiatorių! Tą daryti reikia labai palaipsniui, pradedant vėsia temperatūra ir ją palaipsniui didinant.
• Jokiu būdu negalima trinti nušalusios vietos.

Nušalimų prevencija:

• Esant žemai oro temperatūrai, lauke reikia būti kuo trumpiau.
• Šaltyje reikia avėti neperšlampamą, šiltą, storais padais, tinkamo dydžio avalynę, mūvėti vilnones kojines.
• Vilkėti šiltus neperpučiamus drabužius, keliais sluoksniais, iš natūralių medžiagų, geriausia vilnonius arba iš specialiai šalčiui pritaikytų medžiagų.
• Svarbu dėvėti ausis dengiančią kepurę ar pošalmį, jei dėvite apsauginį šalmą, mūvėti šiltas kumštines pirštines.
• Veidą reikėtų saugoti nuo žvarbaus vėjo pridengiant šaliku. Veidą galima patepti riebiu maitinamuoju (ne drėkinamuoju!) kremu.
• Jeigu lauke reikia išbūti ilgesnį laiką, stenkitės judėti, ieškokite nuo vėjo apsaugotos vietos, negalima sėsti ant akmenų ar ramstytis į šaltas šlapias sienas.
• Negalima vartoti alkoholio, nes jo išgėrus išsiplečia kraujagyslės ir organizmas greičiau atiduoda šilumą. Be to, apsvaigęs žmogus gali laiku nepajusti šalčio poveikio ir nesiimti reikiamų priemonių.
• Šaltyje negalima pasiduoti norui miegoti, reikia judėti, pakaitomis įtempti ir atpalaiduoti raumenis. Tada suaktyvėja kraujotaka, pajuntama šiluma.
• Jei tenka dirbti šaltyje, reikia būti gerai išsimiegojus ir sočiai pavalgius. Būtina reguliariai pailsėti šiltoje patalpoje, išgerti šiltos arbatos.

Higienos institutas