Pristatymo metu aptartas karo komendantūrų veiklos modelis, jų teritorinis pasiskirstymas, bendradarbiavimo su savivalda principai bei pasirengimo ekstremalioms situacijoms stiprinimas.

„Visuotinė gynyba yra bendras visų mūsų įsipareigojimas. Savivaldybių vaidmuo joje – neatsiejamas nuo nacionalinių saugumo planų. Gyvename permainingu geopolitiniu laikotarpiu, todėl būtina užtikrinti glaudų bendradarbiavimą tarp valstybės institucijų, kariuomenės ir savivaldos. Kiekvienas iš mūsų turime būti pasirengę veikti atsakingai ir operatyviai. Tokie susitikimai padeda kurti stipresnį ryšį tarp savivaldybių ir krašto apsaugos institucijų bei leidžia geriau koordinuoti veiksmus galimų grėsmių akivaizdoje“, – sako Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

Nuo 2025 m. kovo 1 d. Lietuvoje įkurtas regioninių karo komendantūrų tinklas. Šešios komendantūros veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Pagrindinis jų tikslas – glaudus ir operatyvus bendradarbiavimas su savivaldybėmis, užtikrinant greitą informacijos apsikeitimą ir koordinuotą reagavimą tiek taikos, tiek ekstremalių situacijų ar karo metu.

Taikos metu veikianti komendantūrų struktūra leidžia įtraukti piliečius į valstybės gynybos sistemą, suteikiant galimybę įgyti karinių įgūdžių ir prisidėti prie svarbių objektų apsaugos. Karinės grėsmės atveju šie asmenys galėtų padėti užtikrinti tvarką mieste, vykdyti svarbias krašto apsaugos užduotis. Išsamesnė informacija apie karo komendantūrų veiklą skelbiama Krašto apsaugos ministerijos svetainėje: www.kam.lt/karo-komendanturos.

Drauge su šios struktūros plėtra, Panevėžyje ir regione įgyvendinami reikšmingi kariniai infrastruktūros projektai. Iki 2030 m. planuojama įgyvendinti ne mažiau kaip 20 projektų, kurių vertė sieks apie 110 mln. eurų. Didelė investicijų dalis tenka Karaliaus Mindaugo husarų bataliono ir Pajuosčio karinio aerodromo infrastruktūros stiprinimui.

Panevėžio rajone jau baigti 1,5 mln. eurų vertės geležinkelio atšakos į Pajuosčio aerodromą rekonstrukcijos darbai – įgyvendintas beveik 14 mln. eurų vertės inžinerinių tinklų ir lietaus nuotekų sistemų tvarkymo projektas. Planuojami ir kiti sprendimai, kuriais siekiama užtikrinti sąlygas karinės technikos priežiūrai, atsargų saugojimui ir kariuomenės veiklos efektyvumui.