Seime vykusio renginio metu VRK ir studiją atlikusios UAB „Civitta” atstovai pristatė išanalizuotus internetinio balsavimo informacinės sistemos sukūrimo, įdiegimo, pritaikymo ir palaikymo teisinius, politinius, ekonominius, socialinius, technologinius ir aplinkosauginius veiksnius.

Buvo apžvelgtos demokratinių valstybių praktikos iš dalies ir pilna apimtimi įdiegti balsavimą internetu.

Taip pat pristatyti internetinio balsavimo naudų veiksniai, tokie kaip rinkėjų aktyvumo didinimas, ekonominis atsiperkamumas bei efektyvesnis balsavimo organizavimo ir rinkėjų informavimo procesas.

Pateikta vartotojų poreikių analizė, įskaitant internetinio balsavimo naudą tokioms rinkėjų grupėms kaip užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai ir asmenys su negalia.

Studiją atlikę ekspertai konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad nors internetinis balsavimas yra pažangus technologinis sprendimas, šio projekto įgyvendinimas Lietuvoje sukuria daugiau rizikų nei naudų ir dėl to siūloma internetinio balsavimo nerealizuoti, kol nebus sumažinta aktualių socialinių (geopolitinių, nepasitikėjimo, dezinformacijos) ir technologinių (duomenų apsaugos nuo nutekėjimo, pakeitimo) rizikų tikimybė.

Internetinio balsavimo informacinės sistemos galimybių studija (pilna versija)

Internetinio balsavimo informacinės sistemos galimybių studijos santrauka  

Renginio transliacija Seimo „Youtube” paskyroje „Atviras Seimas” –

Internetinio balsavimo galimybių studiją VRK užsakymu atliko jungtinės veiklos pagrindu veikianti UAB „Civitta” ir „e-Governance Academy Foundation” ūkio subjektų grupė.