Savo kūryboje M. Bigonzetti dažnai atiduoda duoklę svarbioms asmenybėms. Spektaklis „Piaf“ – tai šokio pasakojimas apie žymios prancūzų dainininkės Édith Piaf (1915–1963) likimą, apsieinantis be biografijos detalių. Visgi skirtingus dainininkės gyvenimo etapus atspindintys choreografiniai etiudai žiūrovams leidžia suprasti, kaip miniatiūrinė mergina iš žemiausių visuomenės sluoksnių sugebėjo iškilti iki didžios scenos menininkės.

„Nemėgstu, kai viskas skaidru kaip stiklas, kai viskas aišku: buvo taip ir taip, ji veikė tą ir aną, iš čia nuėjo į ten, sutiko pirma jį, paskui – ją. Man mieliau, kai asmenybė šiek tiek skendi rūke. Tai jaudina vaizduotę, skatina įsijausti, atrasti, įsivaizduoti kažką, kas labiau atskleidžia dvasinį, o ne materialųjį pasaulį. Apie jokį žmogų neįmanoma papasakoti vienpusiškai, juolab apie tokio sudėtingo charakterio moterį kaip Piaf”, – tvirtina M. Bigonzetti.

Išbandymai, subrandinę stiprybę

Spektaklyje iš viso dalyvauja 25 šokėjai. Jų kuriami personažai nėra įvardijami. Du svarbiausius vaidmenis Alytuje atliks Lietuvos baleto žvaigždės, „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų laureatai Olga Konošenko ir Mantas Daraškevičius.

„Žodis piaf paryžietišku žargonu reiškia žvirblis. Šis vardas iškart prigijo trapiai dainininkei, didelio talento savininkei, kuri kartu su greitai ateinančia šlove patyrė sunkiausius išbandymus: ankstyvą nelaimingą santuoką, priklausomybę nuo narkotikų ir alkoholio, dvejų metų dukrelės mirtį. O ir pati dainininkė mirė nesulaukusi nė 48-erių.

Šis spektaklis – apie tai, kas praėjo, ir apie tai, kas dar neįvyko. Piaf pasaulis visada balansuoja ant tikro ir įsivaizduojamo slenksčio. Spektaklyje man tenka išgyventi skurde užaugusios ir pasaulinį pripažinimą pelniusios Piaf likimo peripetijas. Neįmanoma suprasti, iš kur ši trapi moteris sėmėsi stiprybės, tačiau jos dainose liko nenumaldomas meilės troškulys. Nenumaldomą meilės troškulį turiu ir aš – meilės šokiui troškulį“, – prisipažįsta O. Konošenko.

M. Daraškevičius džiaugiasi, kad spektaklis „Piaf“ jo gyvenime beveik sutapo su dukros Mėjos gimimu, todėl jausmai, kuriuos patyrė šokdamas duetą su mažąja Piaf, buvo tėviškai malonūs: „Jie priminė man apie dukrą ir santykius su ja. Šis spektaklis – taip pat ir didelis virsmas mano sceniniame gyvenime, nes po ilgo bravūrinių, charakterinių ir antagonistinių vaidmenų tarpsnio buvo lyg gurkšnis tyro vandens. Jame aš ne tik labiau pažinau save kaip tėvą, bet ir praplėčiau ribas kaip atlikėjas. Kaskart su dideliu džiaugsmu imuosi šio vaidmens žinodamas, kad vėl susitiksiu su savo švelniuoju „aš”. Labai tai vertinu“.

Dainavusi ne visiems, o kiekvienam

O ko baleto artistai prieš gražiausias metų šventes norėtų palinkėti Alytaus žiūrovams?

„Mieli Alytaus miesto gyventojai, kviečiu jus patirti daug malonių jausmų mūsų spektaklyje ir kartu prisiliesti prie nuostabios, bet sudėtingos, trumpos, bet žėrinčiai spalvingos dainininkės Édithos Piaf gyvenimo istorijos“, – linki M. Daraškevičius.

„Šis spektaklis kelia ir mums aktualų klausimą: pralinksminti publiką, o gal dabar ne tas laikas? É. Piaf atsakymas buvo akivaizdus: žinoma, pralinksminti! Ji koncertavo ir okupuotame Paryžiuje, ir karo belaisvių stovyklose. Ir mėgdavo pabrėžti: „Aš dainuoju ne visiems, – dainuoju kiekvienam!“ Baleto spektaklyje „Piaf“ jūs irgi trumpam pabėgsite nuo gyvenimo realijų ir visa galva pasinersite į 1940-ųjų Paryžių“, – žada O. Konošenko.