Koks yra teisinis reguliavimas, susijęs su gyvūnų apsauga nuo žiauraus elgesio?
Pagrindiniai teisės aktai, kuriais reglamentuojama ir įtvirtinama gyvūnų apsauga nuo žiauraus elgesio, yra Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, Laukinės gyvūnijos įstatymas, Administracinių nusižengimų kodeksas ir Baudžiamasis kodeksas. Šie teisės aktai yra pagrindiniai ir tiesiogiai nukreipti į gyvūnų apsaugą.

Nuo ko priklauso, kada skiriama administracinė bauda, o kada galima sulaukti baudžiamosios atsakomybės?
Pagrindinis kriterijus, skiriantis administracinę atsakomybę nuo baudžiamosios, yra pavojingi padariniai. Administracinėje teisėje baudžiama vien už žiaurų elgesį su gyvūnu jį kankinant arba kai dėl elgesio kyla grėsmė gyvūno žūčiai ar suluošinimui. Baudžiamoji atsakomybė taikoma tuo atveju, kai žiauraus elgesio pasekmė – gyvūno žūtis arba suluošinimas.

Taigi, pagrindinis atribojimo kriterijus yra ne pati veika, o jos padariniai.

Kuris įstatymas aiškiai apibrėžia žiaurų elgesį su gyvūnu?
Žiauraus elgesio su gyvūnu sąvoka bei gyvūno kankinimas apibrėžti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme. Jame nurodytas konkretus elgesys, kuris laikomas žiauriu. Pavyzdžiui: gyvūno gąsdinimas, sąmoningas gyvūno pavertimas bešeimininkiu, gyvūnų agresijos prieš kitus gyvūnus ar žmones skatinimas dresuojant (išskyrus tarnybinių gyvūnų dresavimą), nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas ir daugelis kitų veiksmų.

Įstatyme pateiktas sąrašas nėra baigtinis – žiauriu elgesiu laikomi ir bet kokie veiksmai, sukeliantys gyvūno žūtį, skausmą, kančią, pavojų jo sveikatai ar gyvybei, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus. Tokie veiksmai, nors ir amoraliai atrodantys, jei nesukelia žūties ar suluošinimo, užtraukia administracinę atsakomybę. Pavojingi padariniai jau lemia baudžiamąją atsakomybę.

Kokios sankcijos taikomos asmenims už žiaurų elgesį su gyvūnais?
Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 346 str. 16–19 d., baudos prasideda nuo 150 Eur ir gali siekti iki 6 000 Eur. Taip pat numatyta galimybė konfiskuoti skriaudžiamą gyvūną.

Pagal Baudžiamojo kodekso 310 str. 1 d. dėl žiauraus elgesio su gyvūnais gali būti taikomos kelios bausmės rūšys: viešieji darbai, baudos iki 100 000 Eur, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Ar už žiaurų elgesį su gyvūnais skiriamos laisvės atėmimo bausmės?
Nors Baudžiamajame kodekse numatyta galimybė skirti laisvės atėmimą iki vienerių metų, tokios bausmės taikomos retai. Atsižvelgiama į teismų praktiką, baudžiamosios politikos kryptį mažinti įkalintų asmenų skaičių Lietuvoje bei bausmių skyrimo tvarką.

Paprastai tokios bylos baigiamos supaprastinto proceso tvarka – priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kokia sankcijų skyrimo procedūra?
Skiriant bausmę atsižvelgiama į daug įvairių aplinkybių: nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, veikos stadiją, kaltininko asmenybę (teistumas, darbinė padėtis, šeima, elgesys ir pan.), bendrininkavimo formą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei padarytą žalą.

Kadangi BK 310 str. numatytas nusikaltimas yra nesunkus, pagal BK 55 str. asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, dažniausiai skiriamos su areštu ar laisvės atėmimu nesusijusios bausmės.

Šios bylos dažnai baigiasi priimant teismo baudžiamąjį įsakymą – apkaltinamajam nuosprendžiui prilygstantį sprendimą, kurio metu laisvės atėmimas nėra taikomas. Paprastai skiriama tokia bausmė, kurią pasiūlo prokuroras ir su kuria sutinka kaltinamasis.

Kiek bylų dėl žiauraus elgesio su gyvūnais pasiekia teismus?
Lietuvos apylinkių teismuose kasmet gaunama tik apie 12–14 baudžiamųjų bylų dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Pavyzdžiui, Šiaulių apylinkės teisme 2019 m. ir 2020 m. buvo gauta po 4 tokias bylas, o praėjusiais metais jų negauta nė vienos. Palyginimui: dėl smurto artimoje aplinkoje (BK 140 str. 2 d.) 2024 m. Šiaulių apylinkės teisme buvo gauta daugiau kaip 130 bylų.

Kokia šių bylų specifika ir kokius motyvus nurodo kaltinamieji?
Bylų specifika – gyvūnų žalojimas įvairiais būdais, tiek naudojant įrankius ar priemones, tiek be jų, dažniausiai pasibaigiantis gyvūno žūtimi.

Kaltinamieji paprastai pripažįsta kaltę, gailisi, žada pasitaisyti. Motyvai – įvairūs: gyvūnas per garsiai lojo, atliko gamtinius reikalus ne vietoje ir pan. Kartais kaltinamieji nurodo, kad pasikarščiavo ar buvo neblaivūs. Jie teigia, kad norėjo gyvūną „paauklėti“, tačiau tokie motyvai nėra pagrįsti ar pateisinami.

Ką reikėtų žinoti gyvūnus auginantiems žmonėms?
Visada svarbu vadovautis paprastu protingumu ir sąmoningumu. Jei elgesys su gyvūnu yra aiškiai amoralus ir nepateisinamai žalojantis, jis neišvengiamai sukels vienokios ar kitokios teisinės atsakomybės.