Teismas nustatė, kad nusikaltimas padarytas praėjusiųjų metų kovo 19-ąją Šiaulių kalėjime. Laikotarpiu tarp 16.00–18.45 val. M. V., būdamas savo kameroje, tyčia ant kaklo užnėrė smaugvirvę ir suspaudė D. V. kaklą kilpa ir rankomis – nuo mechaninės asfiksijos auka mirė įvykio vietoje. D. V. laisvės atėmimo bausmę atliko toje pačioje kameroje, šis vyras buvo nuteistas už savo motinos nužudymą. Kaltinamasis M. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka už 2022 metais padarytą didelio atgarsio sulaukusį nusikaltimą – nuomojamame bute jaunas vyras  nužudė savo seserį. Aukos kūną sukišęs į krepšį dviračiu nuvežė į miškelį ir ten jį užkasė. Už šį nusikaltimą 2023 metais Klaipėdos apygardos teismas M. V. paskyrė 16 metų laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamasis M. V. kaltės dėl Šiaulių kalėjime pasmaugto kalinio nepripažino, skundėsi prasta atmintimi, ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme teigė nieko neprisimenantis.  Savo baigiamojoje kalboje valstybinį kaltinimą byloje palaikanti prokurorė akcentavo Teismo psichiatrinės psichologinės ekspertizės ekspertų išvadą, kurioje nurodyta, kad M. V. simuliuoja atminties sutrikimus. Valstybinė kaltintoja priminė ir apie byloje esantį kovo 20 d. paties M. V. surašytą paaiškinimą, kad jis su vyru, kartu gyvenusiu kameroje, buvo susipykęs ir su juo nekalbėjo, kad kovo 19 d. vakare atsibudo ir lovoje pamatė tą vyriškį gulintį, nors jis  turėjo būti atsikėlęs.  Baigia savo paaiškinimą nurodydamas, kad daug ko neatsimena, nes turįs protinį atsilikimą. Anot prokurorės, byloje yra ir per kratą kameroje rastas kaltinamojo užrašas, kuriame nurodoma, kad „D. V. mirė 2024-03-19 d. nuo mano rankų“.

Kaltinamasis M. V. teisme tvirtino, kad nepamena apie sąsiuvinį, bet teigė, kad jame užsirašo, kas jam svarbu, ir patvirtino, kad jam parodytas įrašas yra jo padarytas, tai – jo raštas. Vienas iš byloje apklaustų liudytojų, kurį laiką kalėjusių kartu su M. V. ir D. V., teisme pasakojo, jog kaltinamasis ant D. V. pykdavo už tai, kad šis iš jo neva pavogdavęs skanėstus.  Praėjus maždaug porai savaičių po nužudymo, to paties liudytojo paklaustas „tai kaip mirė V“, M. V. atsakęs, kad tai padaręs jis, nes M. V. jam atsibodo. Kita liudytoja, kuri per ikiteisminį tyrimą M. V. supažindino su bylos medžiaga, teisme parodė, kad kaltinamasis jai pradėjęs pasakoti, jog   D. V. buvęs labai ligotas, kameroje nesilaikė tvarkos, nesitvarkė, nesiprausė. Įvykio dieną – 2024 m. kovo 19-ąją – jis D. V. liepė jam nusiprausti duše, leido pavalgyti pietus ir po pietų liepė jam išsiplauti indus. O po kurio laiko jis šiam vyrui „užėjo iš nugaros ir su virve jį pasmaugė“.

Bylą išnagrinėjęs teismas nurodė, kad M. V. padaryta nusikalstama veika yra įrodyta byloje surinkta medžiaga, teisme pateiktais liudytojų, specialistų paaiškinimais. Teismo įsitikinimu, M. V. buvo iš anksto suplanavęs ir siekęs nukentėjusiojo mirties. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog šiuo atveju tikslus nusikaltimo motyvas objektyviais bylos duomenimis nenustatytas, tačiau sprendžiant pagal anksčiau pateiktus liudytojų parodymus, tai galimai sąlygojo nukentėjusiojo ligotumas, jo nenoras ir negebėjimas laikytis asmens higienos.

Teismas M. V. pripažino kaltu ir paskyrė jam galutinę bausmę – laisvės atėmimą 23 metams. Ši bausmė yra subendrinta su 2023 m. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi. Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei – nužudytojo seseriai – teismas priteisė iš M. V. 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nuteistasis pripažintas pavojingu recidyvistu.