Teismas nustatė, kad buvęs įstaigos vadovas, naudodamasis tarnybine padėtimi, organizavo savo sūnaus automobilių remontą Utenos PSPC lėšomis, taip pat naudojo įstaigos degalus asmeniniams poreikiams tenkinti. Tokiais veiksmais jis iššvaistė jam patikėtą svetimą turtą – 1172,25 Eur – ir pažeidė įstatymus bei viešųjų išteklių naudojimo principus.

LAT konstatavo, kad buvusio direktoriaus veiksmai buvo tyčiniai, akivaizdžiai neteisėti ir peržengė civilinių teisinių santykių ribas. Teismo vertinimu, padaryta žala negali būti sprendžiama civilinio proceso tvarka, nes nusikalstami veiksmai sukėlė reikšmingą žalą ne tik įstaigai, bet ir Utenos rajono savivaldybei – įstaigos steigėjai – bei valstybei.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad toks elgesys, kai viešosios įstaigos lėšos panaudojamos asmeniniams poreikiams, menkina visuomenės pasitikėjimą viešuoju sektoriumi ir sukuria klaidingą įspūdį apie sveikatos priežiūros įstaigų veikimo principus. Nusikalstama veika buvo vykdoma intensyviai, įtraukiant į ją kitus darbuotojus, o dalis neteisėtų veiksmų buvo atlikta COVID-19 pandemijos metu.

Kasacinį nuteistojo gynėjo skundą LAT atmetė. E. Ašokliui liko galioti galutinė subendrinta bausmė – 20 tūkst. eurų bauda ir teisės 4 metus dirbti ar eiti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas valstybės ar savivaldybių įstaigose bei jų kontroliuojamuose juridiniuose asmenyse atėmimas.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, o tyrimui vadovavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus  ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.