2025 m. atsitiktine tvarka įvertintos savivaldybės ir nustatyta, kad jos neužtikrina pakankamo mero rezervo lėšų naudojimo skaidrumo, pagrįstumo ir kontrolės, kai šios lėšos skiriamos ekstremaliosioms situacijoms, gaisrų, stichinių nelaimių ir kitų įvykių padariniams likviduoti ar dėl nepaprastosios padėties atsiradusioms išlaidoms kompensuoti. Ne visose savivaldybėse buvo aiškiai reglamentuoti jų skyrimo ir naudojimo kriterijai, trūko ataskaitų viešinimo, o kai kuriais atvejais  sprendimai galėjo būti priimami esant pernelyg plačiai diskrecijai. Tuo tarpu mero fondo lėšos, skirtos atstovavimo Lietuvoje ir užsienyje išlaidoms apmokėti, ne visur buvo aiškiai atskirtos nuo kitų reprezentacinių išlaidų ir kartais naudotos ne pagal paskirtį, pavyzdžiui, kaip parama ar renginių finansavimas.

Įvertinus mero rezervo lėšų naudojimo teisinio reguliavimo pokyčius, nustatyta, kad  Alytaus miesto, Joniškio rajono, Kauno rajono, Kauno miesto, Palangos miesto, Pakruojo rajono, Panevėžio rajono, Šiaulių rajono Vilkaviškio rajono, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono ir Zarasų rajono savivaldybės į STT pastabas atsižvelgė ir patikslino teisės aktus, sustiprindamos sprendimų pagrįstumą, kontrolę bei skaidrumą. Kėdainių rajono ir Kelmės rajono savivaldybės įgyvendino STT pastabas iš dalies. Tuo tarpu Druskininkų ir Klaipėdos miesto savivaldybėje išlieka problemų, susijusių su nepakankamai aiškiai apibrėžtais kompensacijų skyrimo kriterijais, sprendimų priėmimo procedūrų detalizavimu ir galimybe sprendimus priimti savo nuožiūra.

Įvertinus mero fondo lėšų naudojimo reguliavimą nustatyta, kad Anykščių rajono, Elektrėnų, Jurbarko rajono, Kauno rajono, Kauno miesto, Kėdainių rajono, Klaipėdos rajono, Marijampolės, Mažeikių rajono ir Trakų rajono savivaldybės į STT pateiktas pastabas atsižvelgė ar planuoja tai padaryti. Tačiau Švenčionių rajono ir Vilniaus miesto savivaldybės iki šiol nėra pateikusios STT jokios informacijos apie pastabų (ne)įgyvendinimą.

Atsižvelgdama į tai, STT  neatmeta galimybės ateityje taikyti papildomas antikorupcines priemones, siekiant užtikrinti skaidrų, pagrįstą ir racionalų viešųjų lėšų naudojimą savivaldybėse.

Taip pat, atsižvelgiant į antikorupcinių vertinimo išvadų rezultatus, 2025 m. rugsėjo mėnesį STT atliko korupcijos rizikos analizę (KRA) Tauragės, Kretingos, Telšių, Širvintų ir Šiaulių rajonų savivaldybių mero rezervo lėšų skyrimo ir naudojimo procesuose. KRA išvadoje iš esmės patvirtintos antikorupcinio vertinimo metu identifikuotos rizikos bei aprašyti praktiniai pavyzdžiai, pateiktos rekomendacijos rizikoms šalinti.

Tauragės ir Kretingos rajono savivaldybės jau įgyvendino visus STT teiktus pasiūlymus, tuo tarpu kai kurios savivaldybės tikslino teisinį reguliavimą, įtvirtino aiškesnius lėšų skyrimo kriterijus, reikalavimus pagrįsti patirtą žalą dokumentais, nustatė kompensacijų dydžių ribas bei stiprino komisijų vaidmenį sprendimų priėmimo procese.

Vis dėlto, Telšių rajono savivaldybė dar tik planuoja įgyvendinti jai pateiktus pasiūlymus, o Širvintų ir Šiaulių rajono savivaldybės į pasiūlymus atsižvelgė ne visais atvejais. Tai įvertinusi, STT pratęsė KRA išvados įgyvendinimo stebėseną Telšių, Širvintų ir Šiaulių rajonų savivaldybėms, todėl toliau bus vertinama kaip savivaldybės įgyvendino joms pateiktus pasiūlymus po vienerių metų.

Informacija trumpai:

• STT įvertino, kaip savivaldybės įgyvendino rekomendacijas dėl mero fondo ir mero rezervo lėšų naudojimo. Dalis savivaldybių sustiprino skaidrumą ir kontrolę, tačiau kai kur rizikos vis dar neišspręstos.
• Kai kuriose savivaldybėse vis dar trūksta: aiškių mero rezervo lėšų skyrimo kriterijų; viešumo ir kontrolės mechanizmų; aiškaus lėšų panaudojimo pagrindimo.
• Nustatyta ir atvejų, kai mero fondo lėšos naudotos ne pagal paskirtį – renginiams ar paramai finansuoti.
• STT atlikta korupcijos rizikos analizė ir antikorupcinis vertinimas parodė, kad dalis savivaldybių jau įgyvendino visus pasiūlymus, tačiau kai kurių savivaldybių stebėsena bus tęsiama ir toliau.