lapkričio 19 d., ketvirtadienisRegioninė Internetinės Naujienų AgentūraApie RINA / Kontaktai+ Pridėti straipsnį
+ Pridėti

Nuo gripo šiemet skiepijasi aktyviau: kodėl vis tiek gali susirgti ir pasiskiepijęs žmogus?

kauneckas·· 4 min.

Daugiau gyventojų skiepijasi tuo metu, kai šalyje daugėja ir gripo atvejų. Naujausiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, lapkričio 9–15 d. bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 liga rodiklis siekė 458 atvejus 100 tūkst. gyventojų, kai savaite anksčiau – 360,4.

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Paulė Šulgienė paaiškina, kad vien tai, jog pasiskiepijęs žmogus vėliau susirgo, dar neparodo, kokią apsaugą suteikė vakcina.

Imuniniam atsakui po vakcinacijos susiformuoti paprastai reikia maždaug 10–14 dienų. Šis laikas gali priklausyti nuo žmogaus amžiaus, individualių imuninės sistemos ypatumų, gretutinių ligų ar imunosupresinių būklių. Todėl susirgimas praėjus vos kelioms dienoms po skiepo nebūtinai reiškia, kad vakcina buvo neveiksminga.

„Jei žmogus užsikrečia iškart po skiepo, liga gali pasireikšti dar nesusiformavus pakankamam imuniniam atsakui, nes organizmas dar neturi pakankamai specifinių antikūnų. Tačiau jų gamyba jau gali būti prasidėjusi, todėl galima lengvesnė ligos eiga, trumpesnis sirgimo laikas ir mažesnis ligos intensyvumas“, – aiškina P. Šulgienė.

Sloga po skiepo dar nereiškia gripo

Dar viena abejonė gali kilti tuomet, kai netrukus po vakcinacijos atsiranda sloga, kosulys ar pakyla temperatūra. Tačiau gripo vakcina neapsaugo nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, kurių simptomai gali būti panašūs.

P. Šulgienės teigimu, po vakcinacijos gali trumpam pakilti nedidelė temperatūra, skaudėti galvą, o dūrio vietoje atsirasti paraudimas ar patinimas. Tuo metu gripui dažniau būdinga staigi aukšta temperatūra, stiprus silpnumas, raumenų skausmas, „kaulų laužymo“ pojūtis ir sausas kosulys.

„Vien pagal kelis simptomus ne visada paprasta nustatyti, kas juos sukėlė. Tikslumui nustatyti dažnai naudojami kombinuotieji greitieji testai, padedantys nustatyti gripą, COVID-19 ar RSV virusą“, – atkreipia dėmesį ji.

Svarbu ne tik tai, ar žmogus susirgo

Pasak vaistininkės, vertinant vakcinacijos poveikį, reikšminga tai, kaip liga progresuoja bei ar išsivysto sunkios jos komplikacijos.

„Vakcina nėra fizinis skydas, neleidžiantis virusui patekti į organizmą. Svarbus jos sukeltas imuninis atsakas, padedantis organizmui greičiau kovoti su virusu.

Todėl vertindami vien tai, kad žmogus susirgo, nematome, ar vakcinacija padėjo išvengti sunkios ligos eigos, hospitalizacijos ar tokių komplikacijų kaip plaučių uždegimas, širdies problemos ar lėtinių ligų paūmėjimas“, – pažymi P. Šulgienė.

Ji priduria, kad vakcinų veiksmingumas vertinamas ne pagal pavienio žmogaus patirtį, o tiriant dideles žmonių grupes ir lyginant, kaip dažnai bei kaip sunkiai serga paskiepyti ir nepaskiepyti žmonės panašiomis sąlygomis.

Kam gripas gali būti pavojingesnis?

Gripo komplikacijų rizika nėra vienoda visiems, todėl kai kurioms žmonių grupėms apsauga nuo sunkesnės ligos eigos yra ypač aktuali.

„Didesnę komplikacijų riziką turi 65 metų ir vyresni žmonės, nėščiosios, maži vaikai, sergantieji lėtinėmis ligomis ar žmonės, kurių imunitetas nusilpęs. Gripas pavojingas būtent dėl galimų komplikacijų – pavyzdžiui, sergant širdies ir kraujagyslių ligomis gali padidėti infarkto ar insulto rizika, o sergant cukriniu diabetu gali būti sunkiau kontroliuoti gliukozės kiekį“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Ar nuo skiepo galima susirgti gripu?

Nors informacijos apie skiepus nuo gripo netrūksta, vaistinėje P. Šulgienei vis dar tenka susidurti su abejonėmis dėl jų veikimo. Viena iš jų kyla tuomet, kai žmogus netrukus po vakcinacijos pasijunta prasčiau ir ima svarstyti, ar negalėjo susirgti būtent dėl skiepo.

„Gripo vakcinose nėra gyvų gripo virusų, kurie galėtų sukelti ligą. Tačiau žmogus gali būti užsikrėtęs dar prieš vakcinaciją arba netrukus po jos susirgti kita kvėpavimo takų infekcija. Tuomet tai, kad simptomai atsirado po skiepo, gali būti klaidingai susiejama su pačia vakcinacija“, – paaiškina vaistininkė.

Gripo sezonu ji pastebi ir kitą situaciją – net jau žinodami, kad serga, žmonės kartais užsuka į vaistinę ar prekybos centrą pasirūpinti tuo, ko gali prireikti artimiausiomis dienomis. Nors noras pasiruošti ligos laikotarpiui suprantamas, tokiu metu svarbu pagalvoti ir apie žmones, sutinkamus pakeliui.

„Tarp jų gali būti senjorų ar sunkiai sergančių žmonių, kuriems gripas gali sukelti rimtų komplikacijų. Kai įmanoma, geriau likti namuose, paprašyti artimųjų pagalbos ar rinktis prekių pristatymą, o jei į viešą vietą vykti būtina – dėvėti kaukę.

Rūpestis savo sveikata – tai ne tik vaistai, gydytojų rekomendacijos ar skiepai. Kartais geriausias būdas pasirūpinti kitais – neleisti jiems susirgti dėl mūsų neatsargumo“, – sako P. Šulgienė.

Žymos
Spaudos pranešimaispaudos-pranesimas

Komentarai

Komentarai

Komentuoti gali prisijungę skaitytojai.

Prisijungti