Pasak „Creditinfo Lietuva“ komercijos skyriaus vadovo Artūro Potelio, 2022 m. registruotos įmonės išsiskiria tuo, kad jos jau turėjo pakankamai laiko įsitvirtinti rinkoje, bet dar nėra patyrusios ilgalaikės rizikos, kaip 2020 m. įsteigtos bendrovės.
„2022 m. užregistruoti verslai šiandien atrodo kaip stipriausi tarp naujų verslų: jie jau spėjo įsitvirtinti rinkoje, išlaiko aukštą aktyvumo lygį – tokių yra beveik 91 proc., turi santykinai mažesnę bankroto riziką ir demonstruoja gerą apyvartos vienam darbuotojui santykį. Tai rodo ne vien augimą, bet ir gebėjimą efektyviai veikti sudėtingesnėje ekonominėje aplinkoje“, – sako A. Potelis.
Aiškus signalas verslui
Vis dėlto, pasak eksperto, turimi duomenys visiškai nepatvirtina konkrečios priežasties, kodėl vienais metais įsteigtos įmonės veikia geriau už kitas. Jo teigimu, šie rodikliai parodo egzistuojantį statistinį ryšį tarp verslo registravimo metų, išlikimo – aktyvaus veikimo ar bankroto, finansinio aktyvumo, skolos ir rizikos rodiklių.
„Tikėtinos priežastys yra kelių veiksnių derinys: ekonominio ciklo momentas, kapitalo prieinamumas, sektorių struktūra, įmonių amžius, darbo jėgos poreikis ir gebėjimas greitai pasiekti pajamas. Todėl 2022 m. verslų pranašumą reikėtų vertinti kaip efektyvumo signalą, o ne kaip vieno konkretaus veiksnio rezultatą“, – teigia A. Potelis.
Jis paaiškina, kad atlikta analizė siunčia gana aiškią žinutę: naujų įmonių kokybė skiriasi pagal jų įsteigimo laiką ir veiklos sritį. „Kredito rizikos, finansavimo ar partnerių atrankos sprendimuose vien įmonės amžiaus nepakanka. Reikėtų vertinti, ar įmonė geba generuoti apyvartą, išlaikyti darbuotojus, neturi reikšmingų įsiskolinimų ir išlieka aktyvi. Tačiau būtent 2022 m. registruotų įmonių grupė šiame kontekste atrodo kaip subalansuota: pakankamai jauna, bet jau parodžiusi veiklos tvarumą.“
Skirtingų sektorių – skirtinga sveikata
Naujų įmonių steigimo apimtys ryškiausiai buvo pastebimos prekybos, profesinės ir techninės veiklos bei statybų sektoriuose, rodo „Creditinfo Lietuva“ duomenys. Remiantis jais, didmeninės ir mažmeninės prekybos sektorius sudaro didžiausią dalį tarp 2020–2023 m. registruotų įmonių – apie 11,7 tūkst. subjektų. Pasak A. Potelio, šie duomenys rodo, jog nauji verslai Lietuvoje dažnai prasideda ten, kur įėjimo į rinką barjerai – santykinai ne tokie dideli, o veiklą galima pradėti ne tik greičiau, bet ir su mažesne pradine infrastruktūra.
Ekspertas labiausiai išskiria du sektorius: statybų ir apgyvendinimo. Remiantis atlikta analize, didžiausia bankroto dalis pastebima apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje – apie 4,6 proc., o statybose – apie 3,9 proc.
„Tokie skaičiai – logiški, vertinant šių sektorių verslo modelį: čia veikiančios įmonės yra jautresnės paklausos svyravimams, darbo jėgos kainai, žaliavų ir energetikos sąnaudoms, sezoniškumui bei pinigų srautų vėlavimams. Statybose papildomai svarbus atsiskaitymų ciklas ir projektinė veiklos prigimtis, todėl net augant apyvartai įmonės gali susidurti su likvidumo rizika“, – pastebi „Creditinfo Lietuva“ atstovas.
Tuo metu bene sveikiausiai atrodo informacijos ir ryšių sektorius: bankroto dalis siekia vos 0,5 proc., vidutiniai įsiskolinimai – maži, o kuriama apyvarta – santykinai aukšta. Remiantis šiais duomenimis, technologijų ir skaitmeninių paslaugų įmonės dažniau veikia su mažesniu fizinio kapitalo poreikiu, lankstesne sąnaudų struktūra ir didesne galimybe greitai plėsti veiklą.
Galiausiai, kaip pastebi A. Potelis, gausiausias naujų įmonių skaičiumi prekybos sektorius generuoja didžiausią bendrą apyvartą, bet jo bankroto dalis svyruoja apie 1,7 proc. „Tai reiškia, kad sektorius yra labai konkurencingas, bet kartu pakankamai likvidus ir greitai testuojamas rinkos. Dalis įmonių greitai pasitraukia arba lieka smulkios, tačiau bendra sektoriaus apimtis daro jį vienu svarbiausių naujo verslo aktyvumo indikatorių.“
Tačiau, kaip pabrėžia ekspertas, sektorių skirtumai neturėtų būti interpretuojami kaip vien sektoriaus „gerumo“ ar „blogumo“ įrodymas. Jis prideda, kad konkretaus sektoriaus specifika galima paaiškinti dalį rizikos, bet galutinį įmonės tvarumą lemia ir jos finansinė disciplina, klientų bazė bei gebėjimas valdyti pinigų srautus.
„Veiklos sektorių analizė rodo: naujo verslo rizika Lietuvoje nėra vienoda. Jei technologijų ir profesinių paslaugų įmonės dažniau pasižymi tvaresne rizika, statybų bei apgyvendinimo ir maitinimo sektoriai yra jautresni pinigų srautų, sąnaudų ir paklausos svyravimams. Tai – svarbus signalas investuotojams ir verslo partneriams: vertinant naują įmonę, būtina žvelgti ne tik į jos amžių, bet ir į bendrą sektoriaus riziką“, – sako A. Potelis.
